krapštinėti

krapštinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K 1. dem. krapštyti 1: Atsikėlęs akis krapštinė́ja, kol atsikrapštinėja J. Pavakare atsikėlęs ir akis krapštinėdamas nusikabino nuo gembės pantį ir išėjo kumelės supančioti LzP. Mes, maži dykaduoniai, nekviečiami sulėkėm ten ir iš tolo, krapštinėdami nosį, žiopsojom J.Bil. Vaikai šoko, zujo aplink ugnį, tupinėjo, karštus anglis krapštinėdami Vaižg. Kuo ramiausiai krapštinėjo jis savo kelmą miške B.Sruog. Balandėlis pilkuonėlis stogu vaikštinėjo, šiaudus krapštinė́jo (ps.) Rod. Vyras krapštinėjo sau pakaušį rš. | prk.: Meisteriui nepatinka, kad sūnus ne vietoj ir ne laiku jo nuodėmes krapštinėja P.Cvir. ^ Ankstybasis dantis rakinė́[ja], vėlybasis akis krapštinė́[ja] (anksti atsikėlęs jau ir papusryčiavo, vėlai atsikėlęs – dar mieguistas) J(Als). Ankstyboji varna dantį, o vėlyboji akį krapštinėja LMD. | refl. tr., intr.: Ko krapštinė́jies lyg utėlių užpultas Skr. Nebėra laiko šiukšlyne krapštinėtis, reikia pirmyn bežiūrėti Vaižg. Urža kotelio galu ūselius krapštinėjosi J.Paukš. Taip, – tarė senis, krapštinėdamasis pakaušį rš. 2. refl. delsti, pamažu ką dirbti: Jei dirbi, tai dirbk, o nekrapštinė́kis Vvr. Kurio tik čia piktojo krapštinėjas, a darbo nemato Vvr. Neina į lauką, – per dieną krapštinė́jasi po namus Jnš. \ krapštinėti; apsikrapštinėti; atsikrapštinėti; iškrapštinėti; nukrapštinėti; pakrapštinėti; sukrapštinėti